sulaminti

sulaminti
sulamìnti tr. 1. Brs suglamžyti, suraukšlėti: Sulamino mano suknelę Vb. Raštus sulaminau ir į kišenę sugrumdžiau Gr. | refl.: Pakabink drapanas, ba susilãmins Ppl. 2. Rs, Skr, Grg, Lkv sumaigyti, sulaužyti: Sukrovęs šakas į vežimą, pats užlipo jas sulamìnti Grdm. Taip sulaminti rugiai nebeatsistos Kv. Linų minamoji mašina ranką sulamino Mžk. Jis taip sulãmintas, kad atskalos nuo kaulų išeina J. Medis virsdamas prigulė ir taip žmogų sulamìno, kad, metus pasirgęs, nusimirė Šv. Bevažiuodamas karkles sulãmino Kal. | refl.: Nuo vėjo susilãmino kanapiai ir sugniužo J. 3. sugniužinti, suniurkyti: Atidavė jį meškai, kuri sulamino, tečiaus gyvą pametė M.Valanč. Kad ir tokiu diktu vedės, o kaip nutvėrė, tujau ir sulamìno nabagą Užv. Tavo stipro esama: kad griebė, bra, ir sulãmino tokį tūzą Slm. 4. suvalgyti: Berniukas sulamino duonos abišalę rš. \ laminti; aplaminti; įlaminti; išlaminti; nulaminti; palaminti; pralaminti; prisilaminti; sulaminti; užsilaminti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sulamyti — sulãmyti 1. žr. sulaminti 1: Sulãmijo mun kapališių, nė kur dėti nebėr Krt. 2. žr. sulaminti 3. | prk.: Prakaits apšlakstytų ir pailsims jį sulamytų RD203. lamyti; aplamyti; atlamyti; išlamyti; sulamy …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaminti — aplamìnti tr. 1. K padaryti lankstesnį, pramankštinti. 2. aplamdyti, apgadinti: Dobiluos mašiną gerai aplamino Grdž. 3. aplaužyti, apdaužyti: ^ Pažino, kai kaulus aplamino (kai primušė) LTR(Šll). 4. prk. pramokyti, pralavinti: Reik aną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaminti — išlamìnti tr. 1. išlaužyti, išlaužti: Vėtra daug medžių išlãmino Kal. Ledai jaunus medžiukus išlamìno Krkl. Karvės toras išlãmino Kal. | refl. tr.: Jaunas būdamas, buvau išsilãminęs ranką Kal. 2. refl. J, Š išeiti, išsikrapštyti: Lapė lami… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laminti — lamìnti, ìna, ìno tr. K, lãminti, ina, ino 1. J.Jabl glamžyti, raukšlėti. 2. N spausti, mygti. 3. Lex29, Q149 kimšti. 4. laužyti, gniužinti: Nelãmink mun nugaros Krtn. Vėsulas lãmina rugius, kanapius, medžius J. Aš lamysu tavi, – sako meška …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulaminti — nulamìnti tr. 1. nulaužti: Tokį gražį beržiuką nulãminai! Kal. 2. refl. nulipti, nusikraustyti, nusirangyti: Kada pagaliau nusilamìnsi nuo tos malkų krūvos?! Brt. 3. prijaukinti, išmokyti (arklį): Nenulamìntas KII259. laminti; aplaminti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palaminti — palamìnti tr. 1. nulaužti, palaužti: Vėjas palamìno medelį, būs pranara to[je] vieto[je] Skdv. Bernas plūgo rankenas palamìno Up. 2. paralyžiuoti: Po tos ligos jo kojos lyg palamìntos Pgg. | prk.: Šių dienų didieji šalčiai rytinėje Lenkijoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pralaminti — pralamìnti tr. pramokyti, pramankštinti: Kai pradės eit mokykloj, pralãmins Ppl. Kad tik jis papult mano naguos, aš jį pralãminčiau Ppl. | refl.: Dirbdamas geriausia prasilãmins Ppl. laminti; aplaminti; įlaminti; išlaminti; nulaminti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisilaminti — prisilamìnti tr. prisilaužti, prisilaužyti: Prisilãminusi cielą klėbį bezdų Kal. laminti; aplaminti; įlaminti; išlaminti; nulaminti; palaminti; pralaminti; prisilaminti; sulaminti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsilaminti — užsilamìnti užsilipti, užsikarti: Vos tik buvau užsilaminęs, tai tos rieklių virvelės patrūko BsPI113. Užsilamìno ant pečiaus ir nė nukraustyt negalima Brt. laminti; aplaminti; įlaminti; išlaminti; nulaminti; palaminti; pralaminti; prisila …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įlaminti — įlamìnti tr. 1. BzF133 įkišti, įmurdyti, įgrūsti: Parneval įlãmino kišenėn sūrį parnešt pačiai Ppl. Kai pagriebs smagoką liepsnojantį nuodėgulį, kai smogs tą smakui tiesiog į atžiotus nasrus, ir ik į gerklę įlamino BsPI115. 2. refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”